Vaikų kūrybiškumo ugdymas darželyje

Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje – tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti. Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą. Darželyje „Saulės gojus“ kūrybiškumas suvokiamas kaip natūrali vaiko būsena, gimstanti iš prigimtinio smalsumo ir laisvės žaisti, patirti, išbandyti. Todėl kasdienė ugdymo aplinka kuriama taip, kad skatintų vaikus ne tik kurti, bet ir pažinti save kaip kuriantį žmogų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nepaprastai drąsūs kūrėjai. Jie nebijo rinktis netikėtų sprendimų, sieti tarpusavyje nesuderinamus dalykus ar išbandyti būdus, kurie suaugusiajam galėtų pasirodyti neracionalūs. Ši drąsa ir yra kūrybiškumo esmė. Kai vaikas piešia, lipdo, stato bokštą ar kuria istoriją, jis ne tik lavina meninius gebėjimus, bet ir mokosi save suprasti: kokias emocijas jaučia, ką nori pasakyti, kaip mato pasaulį. Todėl vaikų kūrybiškumo ugdymas yra neatsiejama emocinės raidos dalis: vaikas suvokia, kad jo idėjos yra vertingos, drąsiau reiškia mintis ir ugdosi pasitikėjimą savimi.

Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai. Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų. Todėl vaikų kūrybiškumas glaudžiai susijęs su kritinio mąstymo ugdymu. Vaikai mokosi suprasti, kad nėra vieno teisingo atsakymo, kad galima bandyti dar kartą, jei nepavyko, ir kad kiekvienas išbandymas priartina prie atradimo.

Ši nuostata darželyje „Saulės gojus“ yra labai svarbi, todėl vaikai čia skatinami išmėginti įvairias priemones ir procesus: kartais piešti ne pieštuku, o kempinėle, kartais bokštus statyti ne iš kaladėlių, o iš medžių žievės, kartais pasaką sekti ne skaitant knygą, o per judesį ar dainavimą. Tokia aplinka kuria natūralią erdvę eksperimentams ir nuolatinei idėjų paieškai.

„Saulės gojuje“ kūrybiškumas ugdomas ir pasitelkiant H. Gardnerio intelektų įvairovės teoriją. Kiekvienas vaikas kuria savaip, todėl ugdymas vyksta atsižvelgiant į skirtingus intelekto tipus. Vieni vaikai kuria per judesį ar ritmą, kiti – per vaizdus, dar kiti – per kalbą, garsus ar socialinę sąveiką. Dėmesys šioms skirtybėms leidžia ne tik pastebėti individualias stiprybes, bet ir padėti vaikui atrasti jam priimtiną kūrybos būdą – o tai savo ruožtu stiprina vaiko savivertę ir kuria tvirtą mokymosi pagrindą ateičiai.

Kuriant kartu, gimsta ne tik idėjos, bet ir santykiai. Bendra veikla ugdo gebėjimą tartis, dalintis, išklausyti kitą, derinti skirtingas nuomones. Vaikai mokosi užjausti draugą, spręsti nesutarimus, kurti bendrą, visus džiuginantį rezultatą. Bendra vaikų kūryba padeda stiprinti empatiją ir socialinius gebėjimus. Kūrybiniai projektai darželyje dažnai tampa veikla, prie kurios kiekvienas vaikas gali prisidėti savaip: vienas sugalvoja idėją, kitas ją nupiešia, trečias pastato, ketvirtas papasakoja. Vaikai taip pat pajunta, kad kurti drauge yra įdomu ir prasminga.

Vaikai mokosi per patirtį. Kūrybinės veiklos padeda suprasti, kaip veikia medžiagos, formos, garsai, šviesa, spalvos, kodėl viena ar kita medžiaga nuspalvina popierių, kodėl tam tikros formos objektai stovėdami griūva, kodėl, sumaišius dvi spalvas, gimsta trečia. Tokie kūrybos procese vykstantys atradimai skatina analitinį mąstymą, skatina vaikus daryti išvadas ir provokuoja nuolatinį smalsumą – esminę mokymosi varomąją jėgą.

Kūryba ugdo vidinę motyvaciją mokytis. Jei vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų, tuomet mokykloje ir vėlesniame gyvenime žmogus drąsiau imsis iššūkių, ryžtingiau spręs problemas ir labiau pasitikės savo gebėjimais. Kūrybiškumas darželyje „Saulės gojus“ yra neatsiejama ugdymo filosofijos dalis, įveiklinama žaidimuose, projektuose, kasdieniuose atradimuose: mums svarbu, kad vaikai turėtų galimybę nuolat patirti kūrybos džiaugsmą ir jo neprarasti užaugę.