Ar verta darželinuką mokyti užsienio kalbos?

Užsienio kalbų mokymosi paskatos gali būti įvairios: vieniems kalbų mokėjimas suteikia galimybę laisvai keliauti ir jaustis saugiai užsienyje, kitiems tai – svarbus darbo ar studijų įrankis. Tačiau be šių praktinių priežasčių, yra ir mažiau akivaizdžių, bet ne mažiau reikšmingų užsienio kalbos mokymosi privalumų. Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mokantis naujos kalbos bet kuriame amžiuje stiprėja pažintiniai gebėjimai: lavinama atmintis, geriau sutelkiamas dėmesys, pristabdomas smegenų senėjimas. Taip pat nustatyta, kad gebėjimas mąstyti ir kalbėti kita kalba skatina pažvelgti į save iš kitos perspektyvos ir priimti racionalesnius sprendimus.

Kalbų mokymasis taip pat skatina mokymosi gebėjimų tobulėjimą. Daugiakalbiai žmonės dažnai pastebi, kad kiekvieną naują kalbą įsisavina vis efektyviau, nes jau žino, kokie metodai jiems veikia geriausiai. Šis procesas padeda geriau suvokti savo mokymosi stilių, identifikuoti dažniausias klaidas ir rasti būdus joms įveikti. Be to, užsienio kalbų mokymasis stiprina savivertę. Įveikdami iššūkius ir pasiekdami pažangą, žmonės įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, o pozityvi mokymosi aplinka skatina toliau tobulėti.

Nepaisant daugybės privalumų, kyla klausimų dėl tinkamiausio užsienio kalbos mokymosi amžiaus. Dėl to nesutaria ir mokslininkai: vieni teigia, kad kuo anksčiau, tuo geriau, kiti nurodo 6–7 metus kaip optimalų amžių, o dar kiti pabrėžia, kad kalbų mokymosi langas tęsiasi ir paauglystėje. Vis dėlto, sutariama, kad po paauglystės kalbų mokytis darosi vis sudėtingiau. Neurologiniai tyrimai atskleidė, kad apie 10-uosius metus smegenyse vyksta pokyčiai, kurie keičia kalbų įsisavinimo mechanizmus, todėl vaikystė yra palankiausias laikas natūraliai mokytis kalbų.

Kalbų mokymąsi ankstyvajame amžiuje palengvina ir tai, kad vaikų paprastesnis mąstymas leidžia greičiau kalbą įsisavinti, nes jie dar nemąsto sudėtingomis sąvokomis ar sakinių struktūromis. Visgi svarbu užtikrinti, kad antroji kalba nekenktų gimtajai – geriausia pradėti nuo trejų metų, kai vaikas jau turi tam tikrus gimtosios kalbos pagrindus.

Sėkmingam dvikalbiui ugdymui būtinas tinkamas pasirengimas ir kvalifikuoti pedagogai, išmanantys dvikalbės mokymo metodikas. „Saulės gojus“ jau du dešimtmečius taiko „vienas žmogus – viena kalba“ principą, pagal kurį su vaikais pakaitomis dirba pedagogai, kalbantys tik lietuviškai arba tik užsienio kalba. Toks metodas užtikrina nuoseklų mokymosi procesą ir sukuria natūralią kalbinę aplinką, kurioje naujos kalbos įsisavinimas vyksta organiškai.

Tam, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis, pedagogai naudoja įvairias neverbalines priemones, tokias kaip kūno kalba, mimika, pasikartojantys verbalizmai, ritmiškos dainelės, skaičiuotės ir žaidimai. Taip natūraliai skatinamas vaikų kalbinis suvokimas ir sudaromos palankios sąlygos dvikalbei kompetencijai formuotis. Ankstyvas kalbų mokymasis leidžia vaikams natūraliai ugdyti šnekamosios kalbos įgūdžius ir užtikrina pasitikėjimą savimi bendraujant. Svarbiausia – sukurti įtraukią ir motyvuojančią mokymosi aplinką, kurioje kalbų mokymasis taptų ne prievole, o smagia patirtimi.