RAŠYKITE arba skambinkite +370 655 52169
Koncepcija

Mūsų istorija

 

2004 m. darbą pradeda „Saulės gojus“ – pirmasis bilingvistinis darželis Lietuvoje.

2008 m. „Saulės gojus“ apdovanojamas Europos pažymėjimo programos sertifikatu už novatorišką ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą.

2010 m. „Saulės gojaus“ aplinka įvertinama kaip viena iš gražiausių ir geriausiai vaikų poreikiams pritaikytų aplinkų Lietuvoje.

2011 m. prie darželio prisijungia vyresnioji sesė - pradinė mokykla “Saulės gojus”.

2011 m. VšĮ „Saulės gojus“ už pastato renovaciją paskelbiamas ENERGY GLOBE nacionaliniu nugalėtoju Lietuvoje.

2012 m. „Saulės gojus“ pripažįstamas sveikatą stiprinančia įstaiga. 2018 m. dar kartą patvirtinamas sveikatą stiprinančios įstaigos statusas.     

2015 m. pripažįstamas antrąja įstaiga Lietuvoje (šalia AISV), atitinkančia JAV diplomatinio korpuso atstovams rekomenduojamų mokyklų reikalavimus.

2019 m. "Saulės gojus" tampa pagrindine mokykla. 

Mums svarbu

 

Mūsų programa yra grindžiama Howardo Gardnerio intelektų įvairovės teorija bei miško darželių veiklos elementų, Reggio Emilia pedagogikos principų ir mūsų kolektyvo idėjų darna. Sukūrėme darželį, kuriame vaikai auga nepatirdami įtampos, lavėja savo tempu ir pagal savo galimybes. Čia skatinamas savarankiškumas ir kuriama įkvepianti aplinka.

 

Mums itin svarbus ugdymo visapusiškumas, t. y., galimybė skleistis vaiko pojūčiams ir gebėjimams, suvokti save kaip neatsiejamą pasaulio dalį. Darželis mums yra vieta, kurioje, nuolat sąveikaujant su aplinka, mokomasi „galva, širdimi ir ranka“ (Pestalozzi).

 

Mūsų darželyje:

  • jau nuo 3 m. vaikai pasineria į užsienio kalbas,
  • jų ugdymo(si) procesas organizuojamas taip, kad būtų plėtojami visi H. Gardnerio įvardinti intelektai, 
  • temų ir ugdymo turinio integracija, jungiant į vieną temą kelis dalykus ar veiklas, padeda siekti, kad pasaulis jį pradedančiam pažinti vaikui skleistųsi kaip visuma, kurioje viskas siejasi tarpusavyje,
  • vaikai įtraukiami į įvairiapusę ugdomąją veiklą, kurią įprasmina nuolat vykstantys ilgalaikiai projektai, atskleidžiantys ir plėtojantys jų gebėjimus,
  • vaikų talentams skleistis siūlome papildomų būrelių ir užsiėmimų. 

Bilingvizmas

 

Monrealio (Kanada) Lamberto studijų centro profesorius Kenji Hakuta yra pasakęs: „Paimkite to paties amžiaus vienkalbių bei dvikalbių grupes ir palyginkite jas intelekto lygmens, socialinio statuso, kognityvinio lankstumo ir kt. jums rūpimais parametrais. Dvikalbiai visada yra geresni.“

 

Galime drąsiai tai patvirtinti: jau 15 metų „Saulės gojuje“ sėkmingai veikia anglų-lietuvių ir vokiečių-lietuvių k. grupės, kuriose natūraliai ir be streso anglų ir vokiečių k. mokosi lietuvių, o lietuvių kalbos – kitakalbių vaikai. Matome – prabangusis imersijos metodas pasiteisina 120 procentų! Ankstyvasis antros kalbos mokymasis „pasineriant“ į kalbą atkartoja gimtosios kalbos įvaldymo kelią, todėl palikdamas darželį vaikas būna sukaupęs pirminį antrosios kalbos įrankių bagažą. Kiekvienoje vaikų grupėje pagal principą „vienas asmuo – viena kalba“ dirba du pedagogai, kurių vienas visada bendrauja tik lietuvių, kitas – tik užsienio (anglų arba vokiečių) kalba. Taip vaikams atsiveria realios galimybės darželyje nuolat girdėti net tris kalbas: lietuvių, anglų ir vokiečių (pastarąją – Grigaičių darželyje). Tokia kalbomis turtinga aplinka – puiki kalbinio intelekto plėtojimo terpė!  

H. Gardnerio intelektų įvairovės teorija

 

Vadovaudamasis neurobiologijos ir neuropsichologijos mokslų išvadomis, JAV raidos psichologas Howardas Gardneris sukūrė intelektų įvairovės teoriją, kuri yra daugelio specialistų (visų pirma, pedagogų) darbo orientyras.

 

Remdamasis konkrečiais kriterijais, mokslininkas apibrėžė šiuos intelekto tipus, atsiskleidžiančius jau ikimokykliniame amžiuje:

 

  • Kalbinis intelektas: gebėjimas taikliai vartoti (gimtąją arba užsienio) kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ar suprasti kitus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai daug ir su malonumu skaito, rašo, dėlioja kryžiažodžių dėliones, labai mėgsta ką nors pasakoti, gerai įsimena naują informaciją. Ypač gerai šį sugebėjimą yra išvystę poetai, rašytojai, oratoriai, advokatai, reklamų kūrėjai bei žurnalistai. Tai, kad šiam intelektui skiriamas ypatingas dėmesys, liudija mūsų įstaigos pasirinkta bilingvistinio (dvikalbio) ugdymo metodika.
  • Muzikinis intelektas: ypatingas jautrumas muzikai, poreikis ją nuolat girdėti, gebėjimas atpažinti, įsiminti, interpretuoti muzikos ritmus ir melodijas, suvokti ir perteikti simbolių sistemą ir muzikinį raštą. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta dainuoti, ritmuoti. Jie yra dėmesingi klausytojai, jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi. Instrumentų derintojai, logopedai ir kalbos patologai, muzikos atlikėjai ir garso režisieriai, reklamų garsintojai, didžėjai pasižymi išplėtotu muzikiniu intelektu. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas daro esminę įtaką daugeliui kitų intelekto sričių. “Saulės gojuje” muzika ir muzikavimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Mūsų įstaigoje dirba mokytojos, turinčios didelę patirtį ankstyvojo muzikinio ugdymo srityje.
  • Loginis-matematinis intelektas: gebėjimas vertinti įrodymų grandines ir, mąstant abstrakcijomis, matyti sąsajas tarp dalykų, taip pat sugebėjimas operuoti skaičiais, aibėmis bei matematiniais veiksmais. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus. Juos domina matematiniai pratimai bei užduotys, daiktų ir reiškinių kategorijos bei sąryšiai. Mokslininkai, kompiuterių specialistai bei filosofai pasižymi ryškiu loginiu-matematiniu intelektu. Mūsų įstaigoje šis intelektas plėtojamas ne tik matematinėmis veiklomis, didaktiniais, stalo bei strateginiais žaidimais, bet ir vaikams įdomiais matematematikos projektais.
  • Erdvinis intelektas: gebėjimas vizualizuoti objektus mintyse, įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mąsto vaizdiniais, nuolat piešia, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, žavisi labirintais. Šis intelektas būtinas sportininkams, šachmatininkams, architektams, skulptoriams ir tapytojams. Tokius gebėjimus būtina ugdyti jau ankstyvajame amžiuje. Dėlionės, origamiai, dailės veiklos, įvairūs judesio žaidimai yra žaismingos erdvinio intelekto plėtojimo priemonės, kurių gausu “Saulės gojuje”.
  • Kinestetinis (kūno) intelektas: gebėjimas gerai jausti ir valdyti savo kūną. Šis intelekto tipas ypač ryškiai matomas stebint sportininkus, aktorius, chirurgus bei šokėjus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta įvairias fizines veiklas, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis. Kasdienės judrios veiklos ir aktyvūs žaidimai yra tai, kas padeda plėtoti kinestetinį intelektą ir stiprinti vaikų sveikatą „Saulės gojuje“.
  • Asmeninis (personalinis) intelektas - viena iš emocinio intelekto sudedamųjų dalių: objektyvus savo stiprybių ir silpnybių pažinimas, gebėjimas kontroliuoti savo jausmus, žinoti savo galimybių ribas. Aktoriai, rašytojai bei menininkai šias savybes yra pavertę savo profesija. Vaikams, ypač gerai suvokiantiems savo jautrią prigimtį ir sugebantiems ją išreiksti bei žinantiems savo stipriąsias ir silpnąsias puses, yra būdingas ryškus personalinis intelektas. Sudaryti palankias sąlygas kiekvieno vaiko asmenybei skleistis – viena iš svarbiausių užduočių ir iššūkių, tenkančių „Saulės gojui“. 
  • Tarpasmeninis (socialinis) intelektas - antroji emocinio intelekto sudedamoji dalis: gebėjimas suprasti kitus žmones ir jautriai su jais bendrauti. Socialiniu intelektu pasižymintys žmonės yra lyderiai savo grupėje, komunikabilūs, empatiški (geba įsijausti į "kito kailį"). Šio tipo intelektu pasižymi mokytojai, pardavėjai, diplomatai, politikai, terapeutai. „Saulės gojuje“ nuolat mokomės bendrauti, bendradarbiauti ir būti tolerantiški.
  • Natūralistinis intelektas: pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, mokėjimas jautriai stebėti jos reiškinius. Girininkai, botanikai, biologai, veterinarai, aplinkosaugos ekspertai pasižymi ryškiu natūralistiniu intelektu. Miškas, pievos, tikro kaimo aplinka „Saulės gojaus“ Grigaičių darželyje – itin palanki terpė natūralistiniam intelektui plėtotis.

 

„Saulės gojuje“ ugdymo(si) procesas organizuojamas taip, kad būtų plėtojami visi H. Gardnerio įvardinti intelektai.